(EN)
Summa Theologiae is the most significant work by St Thomas Aquinas where he discusses a big variety of topics starting from arguments trying to prove the existence of God to restrictions to charge interests on debts or revalue goods (modern banks and for instance, Apple, could exist according to him. One of the topics –liberum arbitrum (free will), where the powers of soul are taking part –reason and will. Ut quid liberum arbitrium, Thoma? (So what about that free will, Thomas ?)

A man has burnt himself in the moon fire and he is reproaching a man who has died asimple death because the emissaries of God and hell are still fighting for his soul. Which force will attract him and where will he end up? In heaven or in hell? Heaven is locus amoenus (a pleasant place), which was described by the famous Dante Alighieriin his opus La divina commedia. He expressed symbolically that the human wisdom can only lead to the gates of heaven but to enter, one needs to lead a virtuous life. According to Dante, the most interesting discussions in heaven should be held in one of the seven spheres, that of the Sun, which is dedicated to the souls of catholic scholars, wise men and great monks. There one can probably meet St Thomas Aquinas. The hell is an abyss in the shape of a funnel, which leads to the core of the earth; on this journey, one can see the sufferings of sinners that are gradually getting worse. Thus, a man during his life on earth has a free will and can choose where to spend the eternity –in a pleasant garden or a place of punishment, in the kingdom of Satan, the world of unbearable heat and fire where Satan and fallen angels reign, where the bodies of those condemned are burning in the eternal flames.

(LT)
Monikos Radžiūnaitės kūrinys "Kaip ten su ta laisva valia, Tomai? / Ut quid liberum arbitrium, Thoma?" priklauso serijai „Hyperlink“. Darbą papildantis tekstas (autorius Linas Bliškevičius):

„Summa Theologiae yra reikšmingiausias Šv. Tomo Akviniečio darbas, kuriame aptariama gausybė įvairiausių temų, nuo argumentų, kuriais bandomas įrodyti Dievo egzistavimas iki draudimų imti skolų palūkanas ar perkainoti prekes (šiuolaikiniai bankai ir pavyzdžiui Apple kompanija pagal jį negalėtų egzistuoti). Viena iš temų – liberum arbitrum (laisva valia), kurioje dalyvauja sielos galios – protas ir valia. Ut quid liberum arbitrium, Thoma? (Tai kaip ten su ta laisva valia, Tomai?)

Mėlynoje ugnyje susidegino žmogus ir priekaištauja paprastai numirusiam, nes dėl šio sielos vis dar kovoja Dievo ir pragaro pasiuntiniai. Kuri jėga jį patrauks ir kur jis pateks? Į rojų ar į pragarą? Rojus tai locus amoenus (maloni vieta), kurią aprašė garsusis Dantė Aligjeris savo kūrinyje La divina commedia. Joje jis simboliškai išreiškė, kad žmogiškoji išmintis tegali nuvesti iki rojaus slenksčio, o jį peržengti padės gyvenimas pagal dorybes. Įdomiausi pokalbiai rojuje, anot Dantės, turėtų vykti vienoje iš septynių – Saulės sferoje, kuri skirta katalikybės mokslininkų, išminčių ir didžiųjų vienuolių vėlėms. Ten turbūt galima sutikti ir Šv. Tomą Akvinietį. O pragaras tai piltuvo formos bedugnė, vedanti į žemės centrą, link kurio keliaujant galima regėti vis baisingesnes nusidėjėlių kančias. Tad žemiškajame gyvenime žmogus, turėdamas laisvą valią ir renkasi kur nori praleisti amžinybę – maloniam sode ar bausmės vietoje, Velnio viešpatijoje, nepakeliamo karščio ir ugnies pasaulyje, kur karaliauja šetonas ir puolę angelai, kur pasmerktųjų kūnai dega amžinojoje liepsnoje.

Mėlyna, tai dieviškumo, tiesos ir ištikimybės spalva, kuria simbolizuojamas dangus ir visa kas su juo susiję.

Praėjus trims metams po Tomo Akviniečio mirties, Bažnyčia pasmerkė 10 jo tezių, bet neužilgo buvo reabilituotas. Kanonizacijos procese, advocatus diaboli (velnio advokatas – žmogus, kuris turėjo užimti skeptišką poziciją ir rasti argumentų prieš kandidato į šventuosius kanonizaciją) pastebėjo, jog Tomas Akvinietis nepadarė nė vieno stebuklo, todėl negali būti Šventuoju. Tot miraculis, quot articulis – atsakė vienas kardinolas (yra tiek stebuklų, kiek yra skirsnių jo Summa Theologiae). Jau Šventajam Tomui buvo suteiktas ir doctor angelicus (angeliškojo daktaro) laipsnis, dar vėliau jis paskelbtas Katalikų Bažnyčios mokytoju, dar vėliau jo mokymas buvo paskelbtas kaip vienintelė teisinga katalikybės filosofija ir paskutinis reveransas atliktas tuomet, kai jo filosofija Bažnyčios pavadinta philosophia perennis (amžinoji filosofija)."