STAND WITH UKRAINE 3: Aukciono kūrinių katalogas

Dėkojame menininkams:

KRISTINA ALIŠAUSKAITĖ, Gytis Arošius, Ray Bartkus, paulina domašauskaitė, Kristijonas Gurčinas, ervinas blažys-Faktūra, Vytenis Jankūnas, Linas Jusionis, mantas lesauskas, benas matijošaitis, Donata Minderytė, deimantas narkevičius, Robertas Narkus, Liucija pačkauskaitė, Anton Pedos, mantas platūkis, marija puipaitė, Monika Radžiūnaitė, Dominykas Sidorovas, TRAFIK, Indrė šerpytytė, julijonas urbonas, Neringa Vasiliauskaitė, Vita zaman, oskar zieta.

Kristina Ališauskaitė (g. 1984) – tapytoja, kurios vardą išgarsino sėkmingi pasirodymai tarptautiniuose konkursuose: 2013 m. ji tapo „Jaunojo tapytojo prizo“ finalininke ir publikos prizo laureate, pateko į „Saatchi Online Showdown – Painted Faces“ dešimtuką, o 2016 m. – į „Premio Arte Laguna“ finalą. Jos darbai įtraukti į leidyklos Thames & Hudson knygą 100 Painters of Tomorrow, eksponuoti Venecijos arsenale, o kūriniai įsigyti „Noewe Foundation“, „AkzoNobe“ ir Abudabio karališkosios šeimos kolekcijose. Autorė aktyviai dalyvauja parodose nuo 2007 m., apie jos darbus rašė „The Art Newspaper“, „Echo Gone Wrong“, „Mojeh, Art Maze Magazine“ ir kiti leidiniai.

Aukcione pristatomas kūrinys – tapybos darbo atspaudas. Kompozicijoje dominuoja fontanas: jo šviesa ir veržlumas aiškiai išryškėja tamsiame fone, o vandens dinamika tampa egzistencine metafora – judėjimas, cirkuliacija, pakilimai ir nuosmukiai. Nors judesys energingas, jis paklūsta fontano struktūrai ir virsta uždaru, ciklišku procesu, simbolizuojančiu laisvės ribas ir „aukštesniosios“ tvarkos įtvirtinimą. Šis atspaudas subtiliai derina spektaklio ir kontrolės temas, kviesdamas permąstyti laisvės ir tvarkos santykį.

Gytis Arošius (g. 1996) – tapytojas, 2021 m. baigęs Vilniaus dailės akademijos magistro studijas. Dalyvauja personalinėse ir grupinėse parodose Lietuvoje bei užsienyje. Jo kūrybai būdinga brutalistinės architektūros ir pramoninės estetikos įtaka. Savo kūryboje autorius kuria paranojišką, nerimastingą atmosferą, jungdamas praeitį, dabartį ir ateitį bei siekdamas atrasti racionalų pagrindą viską persmelkiančio nuosmukio jausmui paaiškinti.

Aukcione pristatomas kūrinys – iš pastarųjų metų eksperimentinio ciklo, kuriame autorius naudoja veidrodinę plėvelę, išplečiančią paveikslo erdvę ir įtraukią žiūrovą į vaizduojamą naratyvą. Atspindžiai leidžia tapti kūrinio dalimi – tarp urbanistinių motyvų atsispindi pats stebėtojas. Pasitelkdamas Art Deco estetiką ir aliuziją į Fritzo Lango filmą Metropolis, menininkas apmąsto šiuolaikinės visuomenės tikėjimą technologiniu progresu ir jo keliamas grėsmes.

Rimvydas (Ray) Bartkus (g. 1961 m.) – fotomenininkas, tapytojas, iliustratorius ir instaliacijų kūrėjas. 1986 m. įgijo grafikos specialybę Vilniaus dailės institute; 1988 m. emigravo į JAV. Nuo 1990 m. ilgus metus kūrė iliustracijas „The New York Times“, „The Wall Street Journal“, „The Washington Post“, „Time“, „Newsweek“, „Harper’s Magazine“ ir kitiems leidiniams. Be iliustracijos, jo kūryboje jungiasi įvairios meno sritys – tapyba, piešimas, skaitmeninis menas, autorius kuria didelio masto instaliacijas; jo darbai rodyti labai garsiose erdvėse visame pasaulyje, yra surengęs daugybę parodų Lietuvoje, Europoje, Amerikoje ir Azijoje.

Jis yra 50 litų banknoto autorius ir ilgametis kūrybinių iniciatyvų organizatorius: jau 11 metų Marijampolėje rengia tarptautinį simpoziumą MaLonNY, kuriame dalyvauja menininkai iš Niujorko, Londono ir kitur; 2024–2025 m. MaLonNY vyko ir Ukrainoje. 2018 m. autorius sukūrė šviesos instaliaciją „Sodai“ Lietuvos valstybės 100-mečiui, kuri vėliau buvo rodoma JAV. 2022 m. inicijavo nuolatinę Lietuvos išeivijos menininkų ekspoziciją LR atstovybėje prie Junginiu Tautų Niujorke. 2023 m. kūrė iliustracijas Prezidentūros dovanai NATO viršūnių susitikime, o 2024 m. „Sodų“ instaliacija buvo pristatyta Vilniuje prie Prezidentūros. Menininko darbai įtraukti į Lietuvos dailės muziejaus, „National Portrait Gallery“ (Vašingtonas), MO muziejaus, „Noewe Foundation“ ir kitų nstitucijų bei privačias kolekcijas. Už veiklą ir nuopelnus apdovanotas „Global Lithuanian Award“, kelis kartus „Merit Award of Achievement“ ir „Award of Excellence“; jam įteikti ordinai „Už nuopelnus Lietuvai“ ir „Šv. Jurgio“ (Marijampolės globėjo ženklas).

Aukcione pristatomas kūrinys – iš ciklo „SuperCash“, kuriame autorius iš 197 šalių 100 nominalo banknotų sukuria vieną simbolinį „kompozicinį pinigą“. Šis konceptualus darbas kalba apie globalią vertės sampratą ir finansinio pasaulio vienodėjimą. Ciklas apima ir kitus kūrinius: „SuperNation“ (197 šalių vėliavos), „SuperPower“ (197 šalių herbai), „SuperRich“ (500 turtingiausių pagal „Forbes“ žmonių portretai), „SuperGod“ (777 Jėzaus ir 442 kitų tikėjimų Dievų atvaizdai) bei „SuperSex“ (1001 lytinio akto vaizdas).

Paulina Domašauskaitė (g. 2000) – jaunosios kartos tapytoja, baigusi tapybos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. 2025 m. Galerijoje VARTAI ji pristatė magistro baigiamųjų darbų parodą. Menininkė aktyviai veikia šiuolaikinio meno scenoje – kuruoja parodas, rengia autorinius projektus. Jos darbai eksponuoti galerijose „Meno Niša“, „The Rooster Gallery“, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Pamėnkalnio galerijoje ir VDA „Titanike“. Domašauskaitės kūryboje vyrauja japonų estetinės tradicijos principas kire tsuzuki („nupjautas tęstinumas“), nagrinėjantis nutraukimo, pauzės ir atgimimo santykį. Autorė ištraukia vaizdinius iš įprastų kontekstų, suteikdama jiems naujų prasmių ir formų.

Ervinas Blažys-Faktura (g. 1990 m.) – išskirtinis jaunosios kartos kūrėjas, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. Menininkas išsiskiria plačiu akademiniu išsilavinimu – studijavo ekonomiką Vilniaus universitete ir Pietų Korėjos Kyungpook nacionaliniame universitete, o ISM universitete įgijo technologijų ir inovacijų vadybos magistro laipsnį. Šis tarpdisciplininis pagrindas formuoja unikalų kūrybinį mąstymą, leidžiantį jungti inovacijas, architektūrą ir meninę vizualiką į netikėtus, konceptualiai turtingus eksperimentus. Faktūra aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose ir rezidencijose, o šiuo metu jo personalinė paroda „Extraterrestrial“pristatoma Galerijoje VARTAI.

Aukcione pristatomas kūrinys – iš serijos „Saulašarė“, kurioje menininkas tyrinėja grobuoniško, vabzdžius mintančio augalo paradoksą. Saulašarė tampa metafora žmogaus prigimčiai – troškimui augti, valdyti ir išlikti. Šioje serijoje augalas įgauna sąmoningumo bruožų: iš prigimtinio instinkto kylantis alkis transformuojasi į suvokimą, kad tikrasis išlikimas slypi ne fiziologinėje būtinybėje, o gebėjime užmegzti prasmingą ryšį su aplinka. Kūrinys kviečia apmąstyti evoliucijos ir sąmonės santykį, kuriame nykimas tampa naujos gyvybės pradžia.

Kristijonas Gurčinas (g. 2001) – jaunosios kartos tapytojas, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. 2024 m. jis baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos bakalauro studijas ir Galerijoje VARTAI pristatė baigiamąją personalinę parodą. Menininkas savo kūryboje analizuoja šiuolaikinės vizualinės kultūros santykį su mirtį, dvasingumą ir anapusybę simbolizuojančiais vaizdiniais. Jį domina, kaip šventumo ir sakralumo įvaizdžiai transformuojasi populiariojoje kultūroje, prarasdami savo pirminę prasmę ir virsdami mados simboliais bei komercinio pasaulio objektais. Autorius renka šiuos motyvus iš archyvų, filmų, muziejinių katalogų ir šeimos nuotraukų, juos perinterpretuoja tapyboje, nagrinėdamas trapų balansą tarp autentiškumo ir imitacijos, tarp šventumo ir kasdienybės.

Vytenis Jankūnas (g. 1961) – Niujorke gyvenantis lietuvių kilmės vizualaus meno kūrėjas ir fotomenininkas. „Noewe Foundation“ išleido jo fotografijų albumą „Dance With Me“ (2021), už kurio projektą (dummy) jis laimėjo „International Photography Awards“ prizą kategorijoje „Book / Self-Published“. Autorius yra tapęs ir kitų tarptautinių prizų bei stipendijų laimėtoju, tarp jų – „New York Foundation for the Arts Artist Fellowship“. Jo parodos buvo surengtos įvairiose institucijose, tarp jų – dvi personalines ŠMC Vilniuje, „Tallinn Art Hall Gallery“, „Undercurrent“ Niujorke. Svarbiausios grupinės parodos: „MOCAK Museum of Contemporary Art“ Krokuvoje, „Ecole Nationale Superieure des Beaux-Arts“ Paryžiuje, „Sotheby’s New Galleries“ Niujorke. Autoriaus darbai saugomi muziejų, galerijų ir privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Aukcione pristatomas kūrinio „The End of Fancy Shopping – Empty Shelves at The Celine Store, NYC“ atspaudas. Šis darbas sukurtas pandemijos laikotarpiu ir priklauso Vytenio Jankūno fotografijų serijai „The End of Fancy Shopping“, fiksuojančiai Niujorko prabangių parduotuvių ištuštėjimą karantino metu. Celine butiko vaizdas čia tampa sustingusio miesto ir sustojusio pasaulio simboliu – šviesų užlietos lentynos ir stikliniai fasadai atspindi vartotojiškos civilizacijos trapumą. Kūrinys primena tylos akimirką, kai prabanga netenka prasmės, o kasdienybė įgauna naują, introspektyvų grožį.

Linas Jusionis (g. 1986) – vienas ryškiausių Lietuvos abstrakčiojo minimalistinio meno kūrėjų, trečios kartos tapytojas šeimoje, meno kritikų vadinamas plokštumų architektu. 2005–2007 m. studijavo filosofiją Vilniaus universitete, o 2011 m. baigė freskos-mozaikos magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje. 2010 m. stažavosi Staatliche Akademie der Bildenden Künste Stuttgart (Vokietija). 2011 m. tarptautiniame konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“ pelnė antrąją vietą. Menininkas aktyviai dalyvauja grupinėse ir personalinėse parodose. Jo kūriniai saugomi MO muziejaus, „Noewe Foundation“, „BTA Art“ kolekcijose bei privačiose kolekcijose Lietuvoje, Europoje, JAV.

Algimantas Kezys (1928–2015) – vienas ryškiausių lietuvių kilmės fotografų, kunigas ir kultūros puoselėtojas, nuo 1950 m. gyvenęs ir kūręs Čikagoje (JAV). Ten jis aktyviai dalyvavo meniniame ir visuomeniniame gyvenime – rengė parodas, leido fotografijų albumus, organizavo lietuvių menininkų pristatymus. Pirmoji jo muziejinė paroda surengta 1965 m. Čikagos Meno institute (Art Institute of Chicago). A. Kezio kūrinių yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Čikagos Meno instituto, Niujorko Metropoliteno meno muziejaus, Modernaus meno muziejaus (MoMA), Prancūzijos nacionalinės bibliotekos Paryžiuje ir kitose institucijų kolekcijose.
Menininkas sukūrė savitą koncepciją – „dokumentinės fotografijos orientuotos į dizainą“, kurioje jis jungė architektūros geometriją, šviesos ritmiką ir žmogaus patirties simboliką.

Mantas Lesauskas (g. 1984) – kolekcinio ir konceptualaus dizaino kūrėjas, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. 2011 m. jis įgijo meno licenciato laipsnį Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedroje, kur šiuo metu dirba docentu.
Dizaineris tyrinėja natūralių ir tauriųjų medžiagų ilgaamžiškumą bei jų simbolinį paveldą, gilinasi į daiktų archetipus ir ritualus. Riboto tiražo baldus jis kuria pasitelkdamas skulptūrai būdingas medžiagas ir technologijas, siekdamas, kad šie objektai skatintų apmąstymą, būdingą meno kūriniams. Autorių įkvepia tradicinių amatų tvarumas ir meistrystė – jis siekia atsakingai derinti šias tradicijas su šiuolaikiniais pramoninio dizaino procesais, kurdamas objektus, kurie išlaiko emocinę vertę ir laiko patiną.

Aukcione pristatomas kūrinys – baro spintelė – yra dalis autorinės kolekcijos Užklotas. Skulptūrinė spintelė skirta buteliams ir taurėms laikyti, tačiau jos funkcija peržengia įprasto daikto ribas. Perforuoto tinklelio užuolaida vienu metu atidengia ir paslepia turinį, kurdama įtampą tarp matomumo ir paslapties. Spintelės bazėje išlieti susiraizgę žalčiai (Natrix natrix) – judesio ir virsmo simboliai, perteikiantys natūralių ciklų ir žmogaus kūrybos sąveiką. Šis darbas balansuoja tarp buities ir mito, tarp saugojimo ir atsinaujinimo, paversdamas funkcionalų objektą meditacine forma.

Benas Matijošaitis (g. 2002 m.) – jaunosios kartos tapytojas, gyvenantis ir kuriantis Kaune. 2024 m. jis baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos bakalauro studijas ir Galerijoje VARTAI pristatė baigiamąją personalinę parodą. Jo praktika grindžiama atsitiktinai randamų vaizdinių archyvavimu ir jų interpretacija. Rinkdamas iliustracijas iš įvairių šaltinių – žurnalų, laikraščių ar nepažįstamomis kalbomis rašytų publikacijų – jis sąmoningai atsiriboja nuo jų turinio, siekdamas išlaikyti nešališką, „neužterštą“ žvilgsnį į vaizdą. Šis naivus požiūris į medžiagą leidžia jam žaismingai manipuliuoti rastų vaizdų estetinemis ir simbolinėmis nuorodomis prie jų neprisirišant.

Donata Minderytė (g. 1991) – menininkė, gyvenanti ir kurianti tarp Vilniaus ir Niujorko. 2016 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, o 2024 m. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją. Autorė aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, jos kūrinių yra įsigiję svarbūs muziejai ir kolekcijos – Lenkijos „Mocak“, Suomijos „Kiasma“, Lietuvos MO muziejus, „Noewe Foundation“. Autorės meninė praktika remiasi vaizdinio vertimo idėja. Ji semiasi motyvų iš kasdienybės, buitinių videokadrų arba specialiai surežisuotų vaizdų. Kūrėja žaidžia ir manipuliuoja vaizdo suvokimu kartais sureikšmindama nuobodžias rutinos „iškarpas“, kartais tarsi konstruodama savo filmą. Balansuodama tarp vaizdo kaip dokumento, įamžinančio tam tikrą laiką ir vaizdo kaip fikcijos, iškreipiančios prisiminimus, autorė permąsto vaizdo suvokimo sampratą ir tapybą traktuoja kaip įrankį pažinti žmogų ir pasaulį.

Aukcione pristatomas kūrinys buvo nutapytas kaip „testas“ doktorantūros tyrimo apie vaizdinį vertimą metu. Viena iš šio tyrimo dalių nagrinėja moters įvaizdį XX a. vidurio kine, paremtą male gaze – vyriškojo žvilgsnio – samprata ir tai kas nutinka, kai tokios kino citatos (šiuo atveju Alfredo Hitchcocko filmo „Žmogus, kuris žinojo per daug“ (1956), kuriame vaidina Doris Day) yra perkeliamos į šiuolaikinę tapybą. Keliamas klausimas, ar „ištraukiant“ vaizdus iš konteksto, bet neatsisakant tiesioginės nuorodos ar citavimo, galima pakeisti su tais vaizdais susijusias konotacijas, ar, priešingai – toks veiksmas tik dar labiau jas įtvirtinta ir legitimuoja. Tyrimas buvo atliekamas intuityviai, ar net naiviai, į vaizdus žvelgiant kaip į tapybinę žaliavą ir neutraliai stebint, kas vyksta proceso metu. Ar per susižavėjimą, įsižiūrėjimą ir, tam tikra prasme, paviršiaus įsimylėjimą paveikslas gali papasakoti dar vieną istorijos versiją?

Deimantas Narkevičius (g. 1964) – vienas ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. 1992–1993 m., dar studijuodamas Vilniaus dailės akademijoje buvo pakviestas į Delfina Studios rezidenciją Londone. Išsilavinimą įgijęs kaip skulptorius, menininkas vėliau išplėtė savo kūrybos lauką, įtraukiant kiną, videomeną, fotografiją ir instaliaciją. Jo kūryboje dokumentika persipina su poetišku vaizdiniu mąstymu, leidžiančiu reflektuoti politinius, socialinius ir ideologinius pokyčius, kuriuos Lietuva išgyveno po Sovietų Sąjungos žlugimo. Autorius pasitelkia suasmenintos istorijos traktuotes, atminties ir nesenai praėjusio laiko sluoksniams tyrinėti. Jis siekia parodyti, kaip mūsų suvokimą formuoja ne faktai, o jų interpretacijos ir vaizduotėje atgimstantys pasakojimai, tampantys gyva menine medžiaga.

Autoriaus kūriniai buvo pristatyti Venecijos bienalėse (2001, 2003, 2005), bienalėje „Manifesta II“ (1998) ir „Manifesta X“ (2014), „Skulptur Projekte Münster“ (2007) ir daugybėje kitų tarptautinių parodų. Jo darbai saugomi daugiau nei 40-yje tarptautinių meno kolekcijų, tarp kurių „Tate Modern“ (Londonas), Nacionalinis modernaus meno muziejus „Centre Pompidou“ (Paryžius), „MoMA“ (Niujorkas), „Musée d’Art Moderne de la Ville de Paris“ (Paryžius), „Museo Reina Sofía“ (Madridas), Nacionalinė dailės galerija (Vilnius). Jis laikomas vienu svarbiausių menininkų, formuojančių Lietuvos šiuolaikinio meno tapatybę tarptautinėje erdvėje.

Aukcione pristatomas kūrinys sukurtas 2023 m. vasarą, keliaujant po vidurio ir rytų Lietuvą. Tai dviejų „Polaroid“ vaizdinių atspaudas, priklausantis 16-os fotografijų serijai, kurioje menininkas fiksuoja mitologinius, daugeliu atveju pamirštus ir neprižiūrimus akmenis Lietuvos kraštovaizdyje – nebylius, per amžius trukusio pasipriešinimo atminties ženklus. Autorius šiuos gamtos objektus paverčia metaforiniais tiltais tarp praeities ir dabarties, tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Pasitelkdamas švelnų grūdėtumą ir šiltus tonus, menininkas kuria laiko paradoksą: fotografijos atrodo tarsi iš praeities, nors liudija dabarties akimirkas. Akmenys įgauna sakralinę, beveik mitinę reikšmę – jų paviršiuose susilieja atmintis, istorijos ženklai ir senųjų tikėjimų pėdsakai.

Robertas Narkus (g. 1983) – vienas ekstravagantiškiausių Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų, dažnai apibūdinamas kaip „menininkas–institucija“. Jo kūryba jungia meną, ekonomiką, socialines struktūras ir humoro elementus. 2022 m. autorius atstovavo Lietuvai 59-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje su projektu „Gut Feeling“, sulaukusiu tarptautinio pripažinimo. Menininkas yra baigęs Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijų meno bakalauro bei magistro studijas, o vėliau – Sandberg Institute Amsterdame. Šiuo metu jis tęsia meno doktorantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje ir dalyvauja ISCP („International Studio & Curatorial Program“) rezidencijoje Niujorke. Autorius yra menininkų dienos centro „Autarkia“, Vilniaus patafizikos instituto, eksperimentinės inžinerijos stovyklos „eeKūlgrinda“ bei platformos „Vizionierius“ įkūrėjas. Jo kūriniai saugomi MO muziejaus, Lenkijos MOCAK, „Noewe Foundation“ ir kitose tarptautinėse kolekcijose.

Aukcione pristatomas kūrinys yra iš to paties pavadinimo projekto, su kuriuo autorius 2022 m. atstovavo Lietuvai Venecijos meno bienalėje, o vėliau pristatė parodoje „Gut Feeling. Sugrįžtuvės“ Lewben Art Foundation muziejuje Vilniuje. Kūrinio pavadinimas „Gut Feeling“ reiškia nuojautą, tarsi jungiančią žarnyno ir smegenų veiklas. Menininkas savo praktikoje dažnai klausia: „Ką darai, kai nežinai, ką daryti?“, leisdamasis vadovautis vidiniu pojūčiu ir atsisakydamas racionalaus planavimo.
„Gut Feeling“ jungia mokslą, meną ir socialinius procesus – tai kompleksiška socialinė skulptūra, laviruojanti tarp nuoširdaus siekio pakeisti pasaulį, tikėjimo bendradarbiavimo galia ir ironijos. Kūrinys simbolizuoja bendradarbiavimo pažadą bei nusivylimo ironiją, būdingą šiuolaikinio pasaulio idealams.

Liucija Pačkauskaitė (g. 1999) – jaunosios kartos tapytoja; baigė bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, 2025 m. Galerijoje VARTAI pristatė magistro baigiamųjų darbų parodą. Jos kūrybinė praktika remiasi autobiografine atmintimi: prisiminimai čia kinta, įgauna emocinį svorį ir virsta vizualinėmis metaforomis. Pačkauskaitės tapyba yra sluoksniuota, fragmentiška ir jautri — ji tyrinėja, kaip praeities vaizdiniai veikia menininkės dabartį ir virsta universaliais žmogaus patyrimo motyvais.

Aukcione pristatomo kūrinio aprašymas yra autorės pasakojimas: „Pievoje, kiemo gale, metai iš metų bandėme užauginti trešnes. Vis nesėkmingai – tai šalnos pakanda jaunus medelius, tai triušiai juos nugraužia. Galiausiai pasidavėme – trešnių neturėsim. Kad per daug „negedėtume“, vietoje, kur turėjo augti trešnės, pasodinome du serbentų krūmus. Ir, mūsų džiaugsmui, šie išbujojo. Dabar ramstome šakas, neatlaikančias sultingų uogų svorio. Taigi „Serbentas“ – apie vitamino C prisodrintą laimingą pabaigą.“

Anton Pedos (g. 1998) – Ukrainos menininkas, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. Jo kūryboje persipina karo, technologijų ir kolektyvinės pasąmonės temos, neretai vaizduojamos per sapniškus, paradoksalius vaizdinius. 2020 m. jis baigė keramikos studijas Lvivo nacionalinėje dailės akademijoje, o 2022 m. įgijo tapybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje.
Menininkas dalyvavo parodose Lietuvoje – „Karo anatomija“ Kauno karo muziejuje ir „Nieko naujo, vis dar karas“ Savicko galerijoje. Autorius yra Baltijos šalių jaunojo tapytojo prizo finalininkas ir „Zabolis Art Prize“ antrosios vietos laimėtojas. Savo kūryba jis siekia reflektuoti Ukrainos istoriją ir atsparumą, o kartu – žmogaus dvasinės ištvermės galimybes šiuolaikinio karo ir informacinės sumaišties akivaizdoje.

Aukcione pristatomas kūrinys – tapybinė meditacija apie tiesos, iliuzijos ir praradimo santykį. Savo darbą autorius apibūdina poetine citata lietuvių kalba: „Tai, ką matai, ne visada yra visa istorija, tai, ką girdi, ne visada yra tiesa. Kad įrodytum, jog klysti, užtenka sunaikinti tavo pagrindą – tavo „rūsį“, tavo „smėlio dėžę“. Ant griuvėsių padėsi ginklą, o tavo bendražygiai sakys: Tai tik gėlė“. Šis paveikslas žaidžia su matymo ir prasmės slėpiniais: nekalta detalė gali virsti manipuliacijos įrankiu, o vaizdai ištraukti iš konteksto įgyja naujų, kartais pavojingų prasmių.

Mantas Platūkis (g. 1999) – jaunosios kartos tapytojas iš Vilniaus. 2025 m. įgijo tapybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Jo kūryba grindžiama techninių atvaizdų evoliucijos analize per tapybą: autorius naudoja fotografijas, reprodukcijas, filmų kadrus ir polaroidus kaip antrinę medžiagą. Iš konteksto išplėšti statiškų vaizdų fragmentai virsta abstrakčia konkretybe – išblukusios laiko ir atminties ištemptos formos įgauna naujas reikšmes. Redaguojant vaizdus jų ambivalencija kuria simbolinius – nuo pirminio šaltinio toli atitrūkusius vaizdus. Autoriaus tapyba atspindi šiuolaikinę nežinomybę, skaitmenizaciją, ekranizaciją ir savo laikmečio dviprasmybes bei skaudulius.

Aukcione pristatomas kūrinys gimė iš ikoniško gesto – iš rankų suformuotos širdelės – gražus ir ironiškas judesys, kurį visi supranta. Tačiau šiame kūrinyje autorius vaizduoja visai ką kitą. Kūrinio motyvą suformavo nuotrauka iš pirmųjų karo metų. Fronte esančiame chirurginiame kabinete buvo užfiksuotos raudonai nusidažiusios kruvinos chirurgo rankos, po sėkmingai atliktos širdies operacijos... Tapytojas procese daug retušavo –nuosekliai šveitė, trynė, šviesino ir blukino rankas, palikdamas jas išblyškusios spalvos, kad šio konteksto nepavyktų perskaityti iš karto. Šiuo kūriniu autorius klausia: kur baigiasi mūsų moralinis kompasas? Ar kūrinio vaizdas be pavadinimo vis dar mielas ir gražus, nors jame tiek pykčio ir smurto? Ar per tuos metus jau apsipratome su realybe, kuri visai greta mūsų? Ir ar mirtys tapo tik statistika, tik skaičiais ant lentos?

Marija Puipaitė (g. 1987) – lietuvių dizainerė, gyvenanti ir kurianti Vilniuje. 2010 m. įgijo produkto dizaino bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, 2014 m. baigė magistro studijas Contextual Design programoje Eindhoveno dizaino akademijoje, vėliau apgynė menųdaktaro dizaino krypties disertaciją Vilniaus dailės akademijoje. Jos tyrimų laukas apima žmogaus kūno suvokimą ir anatomijos mokslo ištakas ankstyvojoje modernizmo epochoje Europoje; kūryboje kūnas tampa atspirties tašku – nesvarbu, ar tai baldai, ar papuošalai, autorės objektai pasižymi intymiu, organišku ryšiu su naudotoju ir siekia suteikti juslinę patirtį. Ji žvelgia į dizaino procesą kaip į ritualą, kuriame visi veiksniai ir atsitiktinumai daro įtaką galutiniam rezultatui. Dizainerė kuruoja parodas, yra Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros docentė.

Aukcione pristatomas dizaino kūrinys – šviestuvas, sukurtas iš kitų objektų gamybos likusios medienos. Šviestuvas primena jūros išmestą medžio gabaliuką – apgludintą, bet menantį savo originalią formą. Žaidžiama tarp pasitenkinimą lemiančio kūrinio baigtumo ir gyvo, „kvėpuojančio“ nebaigtumo, projektavimo ir atsitiktinumo, pozityvo ir negatyvo vertės. Tai tvarus, funkcinis objektas – lenta kaip sienos dekoro elementas su integruota LED šviesa. Dėl medžiagos kilmės kiekvienas egzempliorius yra unikalus, skirtingo dydžio, su skirtinga natūralia tekstūra ir ertmėmis – tai ne tik estetiškas akcentas interjere, bet ir atsakingo dizaino pavyzdys.

Monika Radžiūnaitė (g. 1992) – tapytoja, 2021 m. baigusi tapybos magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje, periodiškai rengia parodas. Jos darbuose susipina viduramžių ir ankstyvojo Renesanso stilistika, gausios kultūrinės nuorodos ir naratyvinė ironija; kiekvieną kūrinį papildo ilgas, konceptualus pavadinimas, pateikiamas lietuvių ir lotynų kalbomis. Lotynų kalbos naudojimą autorė traktuoja kaip antrąją interpretacijos liniją: pavadinimus ji perleidžia per Google vertėją, sąmoningai palikdama atsitiktinių klaidų, kurios sukuria naują, nuo pirminio užmanymo atsietą prasmę. Autorės darbai yra MO muziejaus bei privačiose kolekcijose.

Dominykas Sidorovas (g. 1993) – 2022 m. „Jaunojo tapytojo prizo“ laureatas ir 2015 m. J. Vienožinskio premijos laureatas. 2020 m. baigė magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Aktyviai dalyvaudamas tarptautinėse parodose ir rezidencijose, menininkas įgijo platų gerbėjų ratą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje; jo darbai eksponuojami įvairiose parodose, o kūriniai saugomi MO muziejuje ir privačiose tarptautinėse kolekcijose. Autoriaus kūryba nagrinėja kasdienybės objektus bei kultūrines ir asmenines erdves: pagautą aplinkos veiksmą, emociją ar pamatytą vaizdą tapytojas dviprasmiškai ar daugiareikšmiškai fiksuoja darbuose. Jo kūrinių pavadinimų užrašai-piešiniai nugarėlėse tampa dar vienu meno kūriniu...

Aukcione pristatomo kūrinio aprašymas yra autoriaus pasakojimas apie protarpiais įprastoje aplinkoje įvykstančius mažus stebuklus: „regiu netolygiõs elektros srovės blyksnių, kelio žibintų ar intervalais blyksinčių lempų protarpiais apšviestus objektus. Tą trumpą sekundės dalį aš stebiu šešėlį, kuris atrodo svetimas – it ne to daikto atspindys. Tas momentas man pasirodo kaip stebuklas. Paveikslas yra periferiniu žvilgsniu užfiksuotas saulės blyksnis – staigus magiškas švystelėjimas sutrikdęs mano regimą realybę...“

Vytautas Stakutis–Trafik (g. 1990 m.) – tapytojas, kuriantis ir didelio formato sienų tapybos darbus; baigė grafinio dizaino studijas, dalyvavo alternatyvios edukacijos programoje „Rupert”, tarptautinėse rezidencijose. Jo kūrybą formuoja miestietiško gyvenimo temos – gamtos ir kultūros sankirta, kasdienybės vienodumas ir miesto simbolika. Akcentuodamas estetiką, kūriniuose perteikia intensyvias asmenines akimirkas, žaisdamas taisyklių priėmimu ir jų nepaisymu; taip Trafik patraukia žiūrovo dėmesį per atpažįstamumą. Jo darbai eksponuojami galerijose ir yra įtraukti į MO muziejaus kolekciją.

Aukcione pristatomas kūrinys – automobilio veidrodėlyje atspindimas kitas automobilis sukuria trumpą, įtemptą žvilgsnių susidūrimą tarp nepažįstamųjų: juos skiria stiklas, bet sieja judėjimo trajektorijos. Tai tarsi tyli stebėtojo būsena – sėdėdamas savo komforto burbule matai kitus, bet pats lieki nematomas. Paveikslas fiksuoja miestui būdingą nejaukos ir intymumo sankirtą, kur net utilitariniai objektai įgauna žmogiškų bruožų.

Indrė Šerpytytė (g. 1983, Palanga) – fotografė ir tarpdisciplininio meno kūrėja, gyvenanti ir kurianti Londone. 2006 m. įgijo fotografijos bakalauro laipsnį Braitono universitete, 2009 m. – magistrą, o 2019 m. apgynė daktaro (PhD) disertaciją fotografijos srityje Karališkajame menų koledže („Royal College of Art“). Jos kūryboje jungiasi įvairios meno sritys – fotografija, tekstilė, skulptūra, kinas. Dirbdama su archyvine medžiaga ir reaguodama į karus beipolitinius pokyčius, autorė ieško paralelių su mūsų istorine atmintimi. Savo darbuose ji sugrąžina regioninės tekstilės ir ornamentikos motyvus, juos integruodama į šiuolaikinę tapybą ir tekstilę. Autorė sulaukė tarptautinio pripažinimo, darbai rodyti prestižinėse institucijose MoMA (Niujorkas), Tate Modern , Parafin (Londonas) ir daugelyje kitų, tapo tarptautinių prizų laimėtoja, tarp jų – „Magenta Foundation“, „Jerwood“, buvo nominuota „Rencontres d’Arles“ apdovanojimui; kūriniai įtraukti į reikšmingas kolekcijas Victoria & Albert Museum, Roberts Institute of Art, Jay Jopling. Kartu su vyru David Roberts jie yra sukaupę vieną svarbiausių privačių šiuolaikinio meno kolekcijų Jungtinėje Karalystėje – David and Indrė Roberts Collection, apimančią beveik 2 500 kūrinių. Siekdami dalintis šia kolekcija su visuomene, jie įsteigė The Roberts Institute of Art – ne pelno siekiančią instituciją, pristatančią parodas, performansus ir menininkų rezidencijų programas visoje šalyje.

Aukcione pristatomas kūrinys – iš serijos „From.Between.To“, kuri pradėta 2016 m., o 2019 m. pristatyta Galerijoje VARTAI. Autorė ant medinių porėmių sluoksniuoja tradicines Baltijos juostas, kuriose įprasminamos tautinės ceremonijos; jas specialiai kūriniui audžia audėjos. Ryškios juostų spalvos, primenančios pop-arto ir optinio meno estetiką, kartu su ritmiškais raštais sudaro griežtą geometrinę kompoziciją, kuri sąveikauja su abstrakčiosios tapybos tradicija. Šiame ir kituose serijos kūriniuose tarsi paslėptas vizualinis kodas tarp tautų kuris ragina atpažinti tradicinių raštų reikšmes šiuolaikinio meno kontekste.

Julijonas Urbonas (g. 1981 m.) – menininkas, dizaineris, tyrėjas, inžinierius, Lietuvos erdvės agentūros steigėjas, dirbo Vilniaus dailės akademijos prorektoriumi menui ir buvo Klaipėdos atrakcionų parko direktoriumi. Jungdamas kritinį dizainą, atrakcionų parkų inžineriją, performatyvią architektūrą, scenografiją, kinetinio meno disciplinas, menininkas sukūrė įvairių projektų, kuriuose tyrinėja gravitacinę estetiką. Manipuliuodamas gravitacija Julijonas kuria koncentruotas dar neišsipildžiusių reiškinių vizijas ir prototipus, o su jomis – ekstremalias patirtis, veikiančias kūną ir vaizduotę. Menininkas yra surengęs daug parodų Lietuvoje ir užsienyje, bei 2021 m. atstovavo Lietuvą Venecijos architektūros bienalėje su projektu „Planet of People“. Urbonas yra pelnęs įvairiausių prestižinių apdovanojimų, tokių kaip „Prix Ars Electronica“ (Award of Distinction in Interactive Art) ir Vyriausybinė meno ir kultūros premija. Jo projektai saugomi Lietuvos dailės muziejuje, X Museum (Pekinas) ir ZKM (Karlsruhe) bei privačiose kolekcijose.

Aukcione pristatomas kūrinys yra atrakciono „Orgazmo karuselė“ (angl.Cumspin), skirtos orgazminėms patirtims sustiprinti, techninis brėžinys. Ši centrifugos principu veikianti mašina kviečia publiką sekso žaidimams kintančioje gravitacijoje. Tokia ekstremali sekso aplinka suteikia galimybę ne tik išbandyti nežemiškas meilės pozicijas, bet ir naujas malonumo aukštumas. Besisukant vienoje iš aštuonių sferinių kapsulių, sugulovai gali valdyti išcentrinę jėgą keisdami nuotolį tarp sukimosi ašies ir kapsulės. Tolstant nuo ašies didėja išcentrinė jėga ar tiesiog dirbtinė gravitacija, kuri prispaudžia kūną prie kapsulės sienos. Pasivažinėtojai gali valdyti kraujo apytaką tam tikrose kūno dalyse keisdami savo padėtį erdvėje. Pavyzdžiui, galima nukreipti – pripumpuoti ir išleisti – kraują į apatinę kūno dalį, o ši jėga sukeltų deguonies trūkumą smegenyse. Pastarasis reiškinys – smegenų hipoksija – sukelia euforiją ir kartu su orgazmu tampa supermalonumu, kuriam apibrėžti dar nėra sukurtos sąvokos. Pavadinkime tai hipergravitaciniu orgazmu. Orgazmo karuselės maketas buvo pristatytas Galerijoje VARTAI (2016), o brėžinys yra savotiškas konceptualios vizijos dokumentas.

Neringa Vasiliauskaitė (g. 1984 m.)  gyvena ir kuria Miunchene. 2018 m. ji baigė Miuncheno vaizduojamųjų menų akademiją, stiklo ir keramikos klasę. Menininkės kūryboje svarbus santykis tarp erdvės ir daugiasluoksnių objektų: derindama medį, aliuminį, silikoną, stiklą ir spaudą ant įvairių paviršių, ji kuria netikėtas, bet atpažįstamas skulptūrines formas, kurių paviršiai – tarsi oda – sugeria ir atspindi skirtingų kultūrinių sluoksnių bei prisiminimų pėdsakus. Jos parodos buvo pristatytos galerijoje „Vent“ (Viena), „Kunstraum“ ir „Kunstverein“(Miunchenas), ICA Cologne(Kelnas) bei „Miranda Kuo Gallery“(Niujorkas); darbai priklauso„Städtische Galerie Villingen-Schwenningen“,„Städtische Galerie“(Karlsruhe) , MO muziejaus, FER Collectionir Alexander Tutsek Stiftung kolekcijoms.