(EN)
When is the beginning of the Middle Ages? In many written sources the beginning of the Middle Ages coincides with the fall of the Western Roman Empire. However, like the Christians see the signs of the New Testament in the Old Testament, likewise, the dream of the Great Roman Emperor became the first sign of the new coming culture. The first emperor who converted intoChristianity –ConstantineI, the son of St. Helena –when sleeping before a significant battle had a dream where he saw a sign in the sky and heard a voice saying: In hoc signo vinces(You will win with this sign). That sign was a monogram of Christ (☧). The heavenly promise came true and later Constantine I was making first steps of the triumph of Christianity. Together with the Emperor Lucinius he issued the Edict of Milanwhich bans the prosecution of Christians and declares equality of all confessions. Later he gets baptised himself and this conversion is reiterated by the entire empire when under the rule of Teodosius I Christianity becomes the official religion of the Western Roman Empire and the paganism is abolished. Therefore, the spectator himself has to choose the point of linear time that marks the beginning of the historic narrative –poetic dream, political law or the prophetical fall.

The first people –Adam and Eve where the first ones to know what is good and what is evil. Having tastedthe forbidden fruit, they saw themselves as shamefully naked and the God, having found out about their disobedience, punished them with pain, sorrow and seclusion. They brought the world the sin from which only Jesus Christ, whose followers are Christians, can save. However, the first Christians were also secluded, suffering from misery and pain. They flocked in the societal seclusion and were persecuted and tortured. A strong light surrounded one of the persecutors, named Saul, when travelling to Damascus, he fell from his horse and heard the divine call after which he converted into the new creed and changed his name to Paul. Initium est dimidium bonum opus (Well begun is half done), as the martyrdom of the first Christians did not end here and Paul himself in his letter to Timothy warns about future dangers: “Andall that will live godly in Christ Jesus shall suffer persecution”. The first one to die a martyr’s death is St. Stephenand later crimson rivers start flowing. First, Christians were killed by Judeans, later, when the creed starts spreading across the Roman Empire, also by pagans, however, the salvation of their souls was not quelled and all first Christian martyrs were pronounced as saints. Therefore, the hands of these praying Christians are put to prayer because in the presence of death, they are praying to Christ and they will be saved.

Fire is both, destroying power and the source of purification or renewal. God himself appeared to Mosesin the form of fire as a burning bush, Sodom and Gomorrahweltered in fire and when the Judgement Day comes in the form of fire, every evil deed, tried with fire, will become known. The Revelation to John, which is thought to have been written during the time of Christian persecution, prophesied the end of the world or rather coming into unity with God, where the suffering and evil that emerged together with the first people will be concurred. The approach of the end of history will be recognised by the fire because John saw the angels who were playing trumpets and carrying fire mixed with blood, burnt trees and charred grass, big mountains of fire going to the sea which turns into the carrion of blood and aquatic beings, and one third of the world drowns in death. Hell will open up on earth and the heavenly warrior Archangel Gabrielwill weigh souls of the dead and decide which ones are destined for heaven and which ones for the kingdom of eternal suffering.

Centaur is half human and half animal; Christians imagined that infidels, who do not know the real creed, are like that.

Red colour symbolises blood and fire, life and the passion of love. As if remembering the blood of the first martyrs, cardinals are wearing red cassocks, while passion and sin is symbolised also by the robe of Mary Magdalene.

(LT)
Monikos Radžiūnaitės kūrinys "Gera pradžia - pusė darbo / Initium est dimidium bonum opus" priklauso serijai „Hyperlink“. Darbą papildantis tekstas (autorius Linas Bliškevičius):

„Kada prasideda viduramžiai? Dažnam rašte, Viduramžių pradžia susiejama su Vakarų Romos Imperijos žlugimu. Tačiau kaip ir Senajame Testamente krikščionys įžvelgia ženklus apie Naująjį, taip ir didžiojo Romos Imperatoriaus sapnas tapo pirmuoju naujosios, ateinančios kultūros ženklu. Pirmasis imperatorius atsivertęs į krikščionybę – Konstantinas I, Šv. Elenos sūnus – prieš reikšmingą mūšį miegodamas, regėjo ženklą danguje ir balsą sakantį: In hoc signo vinces (Šiuo ženklu nugalėsi). Tas ženklas – Kristaus monograma (☧). Dangiškasis pažadas išsipildė ir vėliau Konstantinas I žengia pirmuosius krikščionybės triumfo žingsnius. Kartu su imperatoriumi Licinijumi, jis paskelbia Milano Ediktą, uždraudžiantį krikščionių persekiojimą ir visų konfesijų lygybę. Vėliau pats apsikrikštyja, o šį atsivertimą pakartoja ir visa imperija, kai Teodisijaus I valdymo laikotarpiu Krikščionybė tampa Vakarų Romos imperijos religija ir uždraudžiama pagonybė. Tad žiūrovas pats turi pasirinkti linijinio laiko tašką, kuriame istorinis pasakojimas prasideda – poetiškam sapne, politiškame įstatyme ar pranašiškame žlugime.

Pirmieji žmonės – Ieva ir Adomas buvo pirmaisiais pažinusiais tai, kas gera ir bloga. Paragavę uždraustojo vaisiaus, save išvydo gėdingai nuogus, o apie neklusnumą sužinojęs Dievas nubaudė juos skausmais, vargais ir atskirtimi. Per juos į pasaulį atėjo nuodėmė, iš kurios išgelbėti tegali Jėzus Kristus, kurio pasekėjai ir yra krikščionys. Tačiau pirmieji krikščionys taip pat buvo atskirti, vargo ir patyrė skausmą. Jie būrėsi visuomeninėje atskirtyje ir buvo persekiojami, kankinami. Vienas persekiotojas vardu Saulius, keliaudamas į Damaską, buvo apsiaustas stiprios šviesos, krito nuo arklio ir išgirdo Dieviškąjį kreipimąsi, po kurio atsivertė į naująjį tikėjimą ir pasivadino Pauliumi. Initium est dimidium bonum opus (Gera pradžia pusė darbo), nes pirmųjų krikščionių kankinystė čia nesibaigė, o ir pats Paulius laiške Timotiejui įspėja jį apie ateities pavojus: „Ir visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami.“ Pirmasis kankinio mirtimi miršta Šv. Steponas ir vėliau prasilieja raudonumo upės. Iš pradžių krikščionys krenta nuo Judėjų, vėliau, tikėjimui plintant po Romos imperiją, ir nuo pagonių, bet sielų išganymo niekas neužgniaužė, o visi pirmieji krikščionys kankiniai paskelbti šventais, todėl ir ši besimeldžiančių krikščionių, pasmeigtų ant šakių, rankos sudėtos, nes jie mirties akivaizdoje meldžiasi Kristui ir bus išgelbėti ir išganyti.

Ugnis yra ir naikinanti galia, ir apsivalymo ar atsinaujinimo šaltinis. Ugnies pavidalu Mozei pasirodė ir pats Dievas degančio krūmo pavidalu, liepsnose skendėjo Sodoma ir Gomora, o kai ateis ugnimi pasirodysianti teismo diena, ugnies ištirtas aikštėn iškils kiekvieno piktas darbas. Apreiškimas Jonui, manoma, parašytas krikščionių persekiojimo laikais pranašavo pasaulio pabaigą, o tiksliau vienybės su Dievu atėjimą, kur su pirmaisiais žmonėmis atsiradusi kančia ir blogis bus įveikti. Ugnimi ir bus atpažintas istorijos pabaigos artėjimas, nes Jonas regėjo trimituojančių angelų atnešamą ugnį sumišusią su krauju, išdegusiais medžiais ir nusvilusia žole, didžiulių ugnies kalnų veržimąsi į jūrą, jos pavertimą kraujo ir vandenų gyvybės dvėseliena ir trečdalio pasaulio paskandinimą mirtyje. Atsivers žemėje pragaras ir dangiškasis karys Archangelas Mykolas svarstyklėmis svers mirusiųjų sielas, kurias dangun paskirti, o kurias į amžinos kančios karalystę atiduoti.

Kentauras yra pusiau žmogus, pusiau gyvulys – toks, kokiu krikščionys laikė nekrikštus, tikrojo tikėjimo nepažinusius.

Raudona spalva žymi kraują ir ugnį, gyvybę ir meilės aistringumą. Kardinolai, lyg prisimindami pirmųjų kankinių kraują, nešioja raudonas sutanas, o aistrą ir nuodėmę simbolizuoja ir Marijos Magdalietės drabužis."