(LT)
Monikos Radžiūnaitės kūrinys "He's friendly, he doesn't bite" priklauso serijai „Hyperlink“. Darbą papildantis tekstas (autorius Linas Bliškevičius):

„Liūtas Šventame Rašte minimas dažnai ir gali simbolizuoti drąsą, jėgą, kovą, kilnumą ir žiaurumą, o dėl savo galybės dažnai prilyginimas Jėzui. Jis taip pat susiejamas ir su Prisikėlimu po trijų dienų, nuo Kristaus mirties, nes manyta, jog liūtukai gimsta negyvi, o po trijų dienų tėvas savo galingu riaumojimu ar kvapu prikelia juos gyventi. Štai šis liūtas Est amica, non mordet (Jis draugiškas, nesikandžioja) ir riaumoja valstiečiams kaip karalius. Viduramžiais manyta, jog karalius yra dievo pateptasis ir bet koks pasipriešinimas jam yra neleistinas. Karalių suvaldyti tegali Dievo pavadėlis. Žinoma, būta ir žemiškojo įstatymo, kurio pagrindu buvo paprotinė teisė apjungta su lex romana (romėnų teisė). Pirmasis nuodugnus politinis traktatas Polycraticus, parašytas Jono Solsberiečio, skirtas filosofijos tyrinėjimams ir dvariškių tauškalams, siekė suderinti materialųjį ir dvasinį gyvenimus. Tai buvo didžiulis antikinės tradicijos kompendiumas, savo laiką pasiekęs per Ciceroną, Seneką ir Bažnyčios Tėvus, romėnų teisininkus. Ir vis tik karalius buvo Dievo vietininkas žemėje, o valstietis ilgą laiką taip ir liko inventoriumi, įgytu su žeme. Bet Popiežiaus Grigaliaus VII nuomone, Popiežius buvo visos Bažnyčios suverenus valdovas, vienintelis galintis skirti ir atleisti vyskupus, ir tik Popiežius galėjo sušaukti Bažnyčios susirinkimą ir patvirtinti dekretus, kurių niekas negalėjo anuliuoti, o byla patekusi Popiežiaus teisman, negalėjo būti nagrinėjama jokios kitos valdžios, ir po Dievo ir dieviškojo įstatymo Popiežius buvo absoliutus."