Menininko kūryboje dominuoja brutali architektūra, industrinės pastato konstrukcijos bei militaristinė technika, simbolizuojanti būsimą blogį ir pragaištingas pasekmes. Tai spėliojimai apie ateitį, technologijų įtaką žmogaus kasdienybėje, neužtikrintumą bei svarstymą dėl progreso pasekmių. Daugelis iš mūsų nuolatos pagalvojame apie savo ateitį, tenka ir sunerimti, nežinant, kur atsidursi toliau, paranoja suglumina ir paskleidžia paniką jaučiantis nesaugiu ir bejėgiu, tampi sistemos įkaitu. Nuolatinis sąmyšis sukuria neužtikrintumą ir nepasitikėjimą.
Brutalioji architektūra skleidžia groteskišką energiją, tai lyg galios monumentas, kuris, atrodo, galėtų atlaikyti viską, tačiau yra atšiaurus ir nepriimtinas. Tai taip pat ir industrializacijos simbolis, kai funkcionalumas yra pirmenybė.
Menininkas paveikslus konstruoja savų fotografijų pagalba, tačiau jas koreguoju įpindamas svetimkūnį objektą, sukurtą paties arba šaltojo karo techniką. Toks paveikslo hibridas įgauna naują prasmę – siužetas tampa nebe toks aiškus, skatina narplioti esančią situaciją. Paveiksluose susimaišo praeitis, dabartis ir ateitis.